Pastaraisiais metais Lietuvoje medikai vis dažniau kalba apie naują sveikatos iššūkį – geležies trūkumo bangą, kurią dar labiau išryškino pandemijos laikotarpis. Nors anemija (mažakraujystė) nėra nauja diagnozė, po COVID-19 pandemijos ją gydytojai fiksuoja gerokai dažniau, o ja serga vis jaunesni žmonės – ne tik moterys, bet ir vyrai bei paaugliai.
Remiantis Higienos instituto 2024 m. Sveikatos statistikos metraščio duomenimis, anemijos atvejų Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus padaugėjo beveik 35 %, o geležies trūkumo sukelta mažakraujystė sudaro apie 80 % visų diagnozuotų atvejų.
Medikai pastebi, kad vis dažniau šie sutrikimai nustatomi darbingame amžiuje, o nuovargis, silpnumas ir koncentracijos stoka yra pagrindiniai požymiai, kurie rodo sumažėjusį hemoglobino kiekį kraujyje.
Pandemijos pasekmės: nuo mitybos iki imuniteto
Pandemija pakeitė ne tik žmonių gyvenimo būdą, bet ir mitybos įpročius. Ilgi karantino laikotarpiai, ribotas fizinis aktyvumas ir prastesnė mityba prisidėjo prie mikroelementų trūkumo organizme. Geležis – vienas iš jų.
Mažesnis gyvūninės kilmės produktų vartojimas, padidėjęs stresas ir nereguliarus maitinimasis paveikė organizmo gebėjimą pasisavinti maistines medžiagas. Dalis žmonių po COVID-19 infekcijos taip pat susidūrė su sutrikusiu virškinimu ar žarnyno mikrofloros pusiausvyros praradimu, o tai tiesiogiai sumažina geležies pasisavinimą iš maisto.
Remiantis Europos hematologų asociacijos (EHA) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2023 m. duomenimis, po COVID-19 infekcijos net apie 25–30 % pacientų fiksuojamas laikinas hemoglobino sumažėjimas, o daliai jų šis rodiklis neatsistato iki buvusio lygio net po kelių mėnesių.
Tokia būklė ypač pavojinga žmonėms, kurių imunitetas ar mityba buvo nusilpę prieš susirgimą, nes padidėja mažakraujystės ir širdies bei kraujotakos komplikacijų rizika.
Geležies trūkumo simptomai – dažnai ignoruojami
Vienas didžiausių iššūkių gydytojams – tai, kad geležies trūkumo požymiai dažnai būna nespecifiniai. Žmonės mėnesius ar net metus jaučia nuovargį, mieguistumą, galvos svaigimą, tačiau šiuos simptomus priskiria stresui ar pervargimui.
Remiantis Higienos instituto ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2024 m. duomenimis, apie 60 % anemijos atvejų Lietuvoje nustatoma atsitiktinai – atliekant bendrą kraujo tyrimą dėl kitų priežasčių.
Medikai pabrėžia, kad geležies trūkumas ilgainiui paveikia energijos lygį, širdies, raumenų ir nervų sistemos veiklą, o ilgalaikė anemija gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, imuninės sistemos susilpnėjimą bei padidėjusią depresijos riziką.
Daugiausia – tarp moterų ir paauglių
Geležies trūkumas vis dar dažniausiai diagnozuojamas vaisingo amžiaus moterims. Priežastis – menstruacijų metu prarandamas kraujas, nėštumas ir gimdymas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik viena iš trijų moterų pasaulyje kenčia nuo geležies stokos, o Lietuvoje šis skaičius siekia apie 28 %.
Vis dažniau geležies trūkumas nustatomas ir paaugliams, ypač merginoms, kurios laikosi griežtų dietų ar vartoja mažai raudonos mėsos, kiaušinių ir ankštinių produktų. Moksleivių sveikatos patikros duomenys rodo, kad geležies trūkumo požymių turi kas penktas paauglys.
Tuo tarpu vyrams geležies stygius dažniausiai susijęs su virškinimo sistemos sutrikimais arba lėtiniu kraujo netekimu (pavyzdžiui, dėl opų ar žarnyno uždegimų).
Ar pakanka vien papildų?
Pandemijos metais išpopuliarėjo įvairūs maisto papildai su geležimi, tačiau gydytojai pabrėžia, kad ne visada tabletės yra efektyvus sprendimas. Kai trūkumas didelis arba organizmas prastai pasisavina geležį, papildai gali būti nepakankami. Tokiais atvejais taikomos geležies lašelinės, kurios leidžia greičiau atkurti hemoglobino lygį.
Geležies infuzijos per veną ypač rekomenduojamos pacientams po sunkių ligų, gimdymo ar operacijų, taip pat tiems, kurie netoleruoja geležies preparatų per burną. Tyrimai rodo, kad po lašelinės kursų hemoglobino kiekis normalizuojasi 2–3 kartus greičiau nei vartojant papildus.
Kodėl šiandien tai tampa visuomenės problema?
Anemijos paplitimas Lietuvoje nėra tik asmeninė sveikatos problema. Tai ir socialinis klausimas. Mažas energijos lygis, dažnas nuovargis ir koncentracijos stoka tiesiogiai mažina darbingumą ir mokymosi rezultatus, ypač jaunų žmonių tarpe.
Remiantis Higienos instituto 2024 m. laboratorinių tyrimų statistika, Lietuvoje kasmet atliekama apie 400 tūkst. bendrųjų kraujo tyrimų, iš kurių beveik 17 % rodo sumažintą hemoglobino lygį. Šis rodiklis kasmet auga, o didžiausias anemijos atvejų augimas fiksuojamas tarp 25–45 metų moterų. Tuo pat metu daugėja ir vyrų, kuriems nustatomas geležies trūkumo sukeltas hemoglobino sumažėjimas.
Gydytojai pastebi, kad žmonės po pandemijos tapo linkę labiau rūpintis savo sveikata, tačiau dar vis trūksta žinių apie mikroelementų svarbą. Dažnas pacientas galvoja, kad nuovargis ar silpnumas – tiesiog gyvenimo tempas, o ne signalas, kad organizmui trūksta geležies.