Mintis apie implantą daugeliui skamba rimtai. Ir dažniausiai pirmas klausimas būna visai ne apie kainą ar estetiką. Žmogus nori žinoti viena – ar skaudės. Tai labai normalu, nes burna yra jautri vieta, o pati procedūra iš šalies atrodo didesnė, nei kartais būna realybėje. Baimę dažnai sukuria ne pats gydymas, o nežinomybė.
Tiesa tokia, kad dantų implantacija dažniausiai nėra tas momentas, kurio žmonės labiausiai bijojo po vizito. Daug kas nustemba, kad procedūros metu stipraus skausmo nejaučia, nes veikia nuskausminimas. Didesnis nepatogumas dažniau ateina po to, kai nuskausminimas baigiasi ir prasideda gijimo etapas. Būtent ten ir verta žinoti, kas tavęs laukia, kad nereikėtų prisikurti baisesnių scenarijų nei reikia.
Procedūros metu dažniau jauti spaudimą, o ne skausmą
Kai žmogus girdi žodį „implantacija“, jo vaizduotė dažnai nubėga per toli. Atrodo, kad visa procedūra turėtų būti labai skausminga. Bet realybėje didelė dalis pacientų pasako tą patį – labiau jautė spaudimą, vibraciją, keistą jausmą burnoje, o ne patį skausmą.
Tai svarbu suprasti iš anksto. Procedūros metu gydytojas siekia, kad vieta būtų gerai nuskausminta, todėl žmogus paprastai nejaučia aštraus skausmo. Jis gali jausti, kad kažkas vyksta, gali jausti tempimą, spaudimą, garsus, bet tai nėra tas pats. Ir būtent tie pojūčiai dažnai išgąsdina labiau nei realus skausmas.
Kai kas prieš pirmą kartą prisiklauso istorijų, tada atsisėda į kėdę ir po visko pasako: jeigu būčiau žinojęs, kad bus taip, būčiau neatidėliojęs metus. Tokių reakcijų tikrai pasitaiko nemažai.
Po implantacijos prasideda tikroji kantrybės dalis
Nors pati procedūra daugeliui pasirodo lengvesnė nei tikėtasi, gijimas jau reikalauja daugiau kantrybės. Pirmą parą burna būna jautresnė, gali atsirasti maudimas, tinimas, tempimo jausmas. Vieniems tai būna gana lengva, kiti jaučia stipriau. Labai daug lemia, kiek implantų įsukta, kokia buvo kaulo būklė, ar kartu atliktos papildomos procedūros.
Dažniausiai pirmos dienos būna tokios:
- pirmą parą gali jaustis maudimas ir tinimas
- antrą ar trečią dieną tinimas kartais pasiekia stipriausią tašką
- po kelių dienų diskomfortas ima slūgti
- po savaitės daugelis jau grįžta į gana normalų ritmą
- pilnas gijimas burnoje trunka ilgiau, nes implantui reikia laiko prigyti kaule
Šita vieta dažnai glumina. Žmogus jaučiasi visai neblogai po kelių dienų ir pagalvoja, kad viskas baigta. Bet iš tikro organizmas darbą dar tik tęsia.
Ką valgai po procedūros, labai jaučiasi
Po implantacijos burna nenori skubėjimo. Ir ji labai aiškiai tą parodo. Karštas, kietas, traškus ar aštrus maistas pirmomis dienomis dažniau erzina nei džiugina. Dėl to verta rinktis minkštesnį, švelnesnį maistą, kuris nereikalauja daug kramtyti toje vietoje.
Dažniausiai žmonėms lengviausia su tokiais variantais:
- drungna sriuba
- jogurtas
- bulvių košė
- kiaušinienė
- varškė
- minkštai troškintos daržovės
- glotnučiai ar tyreles primenantis maistas
Atrodo smulkmena, bet kai burna jautri, tokie pasirinkimai labai padeda. O kai žmogus jau kitą dieną bando grįžti prie traškučių ar labai karštos kavos, organizmas primena, kad dar per anksti.
Normalus gijimas nėra visiškai „nematomas“
Kartais žmonės tikisi, kad jeigu viskas atlikta gerai, po poros dienų nejaus beveik nieko. Ne visada. Gijimas gali būti ramus, bet vis tiek juntamas. Gali būti lengvas tempimas, jautrumas kramtant, keistas jausmas toje vietoje. Tai dar nereiškia problemos.
Daug svarbiau stebėti kryptį. Jeigu kasdien darosi bent truputį lengviau, dažniausiai viskas juda gerai. Jeigu skausmas ryškėja, tinimas nemažėja, atsiranda nemalonus kvapas, pakyla temperatūra ar vieta pradeda atrodyti įtartinai, tada jau reikia kreiptis į gydytoją ir nelaukti.
Didžiausias palengvėjimas ateina tada, kai supranti, kad viskas laikina
Būtent čia slypi svarbiausia mintis. Dantų implantacija daugeliui baisesnė galvoje nei realybėje. Procedūros metu paprastai padeda nuskausminimas, o po jos didžiausias darbas tenka kantrybei ir priežiūrai. Pirmos dienos gali būti jautresnės, bet tas etapas nėra amžinas.
Ir kai žmogus tai supranta, visa patirtis tampa daug lengvesnė. Ne todėl, kad nieko nejauti. O todėl, kad žinai, kas vyksta ir kodėl. O toks aiškumas, ypač gydant dantis, kartais gydo beveik tiek pat kiek pats vizitas.