Plento dviratis daug kam vis dar atrodo kaip pasirinkimas sportininkams. Lengvas rėmas, siauresnės padangos, žema sėdėsena, aptempta apranga galvoje susikuria labai aiškų vaizdą: čia jau rimtiems žmonėms, ne man. Bet realybė kiek kitokia. Labai daug pradedančiųjų apie plento dviratį pradeda galvoti tada, kai nori važiuoti toliau, greičiau ir sklandžiau, nei leidžia įprastas miesto ar kalnų dviratis.
Klausimas visai logiškas. Ar plento dviratis tinka žmogui, kuris dar neturi daug patirties, bet nori ilgesnių pasivažinėjimų. Atsakymas nėra juodas arba baltas. Tinka, jei žmogus supranta, ko iš jo tikėtis ir nesitiki, kad pirmas važiavimas bus kaip profesionalo treniruotė.
Ilgam maršrutui svarbiausia ne drąsa, o patogus startas
Dažna klaida yra manyti, kad ilgam važiavimui svarbiausia tik ištvermė. Iš tikro daug lemia tai, kaip jautiesi ant dviračio po pirmų penkiolikos kilometrų. Jei nugara įsitempusi, rankos pavargsta per greitai, o kaklas pradeda erzinti, tada net ir gražiausias maršrutas nebedžiugina.
Plento dviračiai ilgesniems pasivažinėjimams gali tikrai tikti, bet tik tada, kai dviratis parinktas protingai. Pradedančiajam nereikia agresyviausios geometrijos ar modelio, kuris orientuotas į maksimalų greitį. Daug svarbiau, kad pats dviratis leistų priprasti prie kitokios sėdėsenos be bereikalingo streso.
Kodėl pirmas įspūdis apie plentinį dažnai būna klaidingas
Žmogus pirmą kartą atsisėda ant plento dviračio ir dažnai pagalvoja tą patį: keista, kieta, per daug sportiška. Ir tai normalu. Jei iki tol važinėjai tiesesne nugara, su platesniu vairu ir ramesniu tempu, pokytis jaučiasi iš karto.
Bet pirmas įspūdis dar nereiškia, kad toks dviratis tau netinka. Dažnai kūnui tiesiog reikia laiko. Po kelių važiavimų pradedi suprasti, kaip laikyti rankas, kaip paskirstyti svorį, kaip minti tolygiau. Tada ir pats dviratis pradeda atrodyti daug draugiškesnis. Čia kaip su gerais batais ilgam ėjimui — pradžioje juos jauti, vėliau jie pradeda dirbti tavo naudai.
Kada plento dviratis be patirties iš tiesų pasiteisina
Viskas labai priklauso nuo to, kaip žmogus planuoja važiuoti. Jei galvoje jau piešiasi šimtų kilometrų dienos, staigūs tempai ir važiavimas su patyrusiais grupės nariais, pradžia gali būti kiek skaudesnė. Bet jei tikslas yra ilgesni, ramūs, malonūs pasivažinėjimai asfaltu, situacija visai kita.
Dažniausiai plento dviratis pradedančiajam pasiteisina tada, kai:
- maršrutai daugiausia drieksis asfaltu ar labai geru keliu
- žmogus nori važiuoti toliau, o ne šokinėti per bordiūrus
- svarbus lengvesnis mynimas ilgesnėje distancijoje
- yra noras po truputį auginti tempą ir ištvermę
- dviratis parinktas pagal kūną, ne pagal gražiausią nuotrauką
Tokiose situacijose jis labai greitai parodo savo stipriąją pusę.
Ilgi pasivažinėjimai prasideda nuo mažesnių atstumų
Čia verta sustoti. Dalis žmonių nusiperka plentinį ir galvoja, kad dabar jau privalo važiuoti labai daug. Bet kūnui tas visai nerūpi. Jam rūpi, ar jis priprato prie padėties, krūvio, tempo ir naujo pojūčio.
Todėl pradžia turėtų būti ramesnė. Ne 100 kilometrų pirmais savaitgaliais, o normalus atstumas, po kurio dar lieka noro važiuoti kitą kartą. Kai žmogus palaipsniui prisijaukina dviratį, ilgesni maršrutai ateina daug natūraliau. Ir, tiesą sakant, daug maloniau.
Kur pradedantieji dažniausiai nusivilia
Nusivylimas dažniausiai ateina ne dėl to, kad plento dviratis blogas. Jis ateina tada, kai žmogus perka ne sau. Per žemą, per kietą, per sportišką variantą. Arba tikisi, kad dviratis vienas pats padarys jį ilgo nuotolio mėgėju per savaitę.
Dar viena klaida — ignoruoti pradinį prisitaikymą. Balnelio aukštis, vairo pozicija, net padangų slėgis pradžioje daro daugiau įtakos, nei daug kas galvoja. Kartais vos keli koregavimai pakeičia visą jausmą. Ir dviratis, kuris vakar atrodė „ne man“, staiga tampa labai vykusiu pasirinkimu.
Tinka tiems, kurie nori kelio, o ne kliūčių
Jei trumpai, plento dviračiai tikrai gali tikti ilgiems pasivažinėjimams be didelės patirties. Svarbu tik nepulti į kraštutinumus. Pradedančiajam reikia ne lenktyninio charakterio, o dviračio, kuris kviečia važiuoti dar kartą. Be baimės, be kūno kovos su poza, be jausmo, kad įlipai per anksti.
Jei tave traukia ilgesnis asfaltas, ramesnis ritmas, noras nuvažiuoti toliau ir pajusti kelią, plento dviratis gali tapti labai geru sprendimu. Ne po metų. Jau dabar. Tik pradėti verta protingai, o ne herojiškai. Tada ir ilgi pasivažinėjimai ateina ne kaip išbandymas, o kaip malonumas.