Press "Enter" to skip to content

Kodėl nauji automobiliai rūdija greičiau nei senesni modeliai?

Naujas automobilis daugeliui vairuotojų atrodo kaip ilgaamžė investicija, kurios techninė būklė ilgus metus nekels problemų. Juk šiuolaikinės gamybos technologijos turėtų užtikrinti geresnę apsaugą nuo korozijos nei prieš kelis dešimtmečius, tiesa? Vis dėlto realybė dažnai būna visai kitokia – daugelis naujų automobilių pradeda rūdyti greičiau nei jų senesni analogai.

Kodėl taip nutinka? Automobilių gamybos pramonė nuolat siekia mažinti kaštus, o tai atsispindi tiek metalų kokybėje, tiek dažymo ir apsauginių dangų sluoksniuose. Rezultatas – plonesni dažai, lengvesnis kėbulas ir mažiau efektyvi gamyklinė apsauga nuo korozijos.

Automobilių svoris ir metalo sudėtis

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nauji automobiliai rūdija greičiau nei senesni modeliai, yra gamybos technologijų pokyčiai. Šiandieniniai automobiliai gaminami iš lengvesnių medžiagų, siekiant sumažinti degalų sąnaudas ir atitikti griežtėjančius ekologinius reikalavimus. Tačiau ši pažanga turi ir neigiamą pusę.

Anksčiau automobilių kėbulai buvo gaminami iš storesnio plieno, kuris natūraliai buvo atsparesnis korozijai. Šiuolaikiniai modeliai naudoja lengvesnius metalų lydinius, kurie, nors ir patvarūs, ne visada yra atsparūs rūdims. Be to, daugelyje naujų automobilių naudojama daugiau aliuminio ir kitų lengvųjų lydinių, kurie gali oksiduotis greičiau nei tradicinis plienas.

Dažų ir apsauginių sluoksnių pokyčiai

Gamintojai nuolat ieško būdų, kaip sumažinti gamybos išlaidas, o viena iš sričių, kurioje taupoma, yra dažų sluoksnio storis. Nors naujų automobilių dažai atrodo blizgūs ir kokybiški, jie dažnai būna plonesni nei anksčiau naudoti.

Senesniuose modeliuose dažų sluoksnis ir apsauginiai grunto bei lako sluoksniai buvo storesni, todėl jie geriau apsaugodavo kėbulą nuo smulkių pažeidimų. Šiandien naudojami plonesni dažai, kurie greičiau susibraižo, o atsiradus įbrėžimams, korozijos procesas prasideda sparčiau.

Be to, ne visi gamintojai skiria pakankamai dėmesio dugno apsaugai. Jei prieš kelis dešimtmečius gamyklinė apsauga nuo korozijos buvo standartiškai naudojama beveik visuose automobiliuose, šiandien kai kurie gamintojai ją siūlo tik kaip papildomą paslaugą.

Sutrumpėjęs automobilio tarnavimo laikas

Dar viena problema yra pati automobilių pramonės filosofija. Daugelis gamintojų nebesiekia sukurti transporto priemonių, kurios tarnautų dešimtmečius. Šiandien automobilių eksploatacijos laikas yra gerokai trumpesnis – vidutiniškai 8–10 metų, nes gamintojai tikisi, kad vartotojai dažniau keis transporto priemones į naujas.

Tai reiškia, kad kai kurios prevencinės priemonės, kurios anksčiau buvo standartinės, dabar laikomos nereikalingomis. Tai ypač pasakytina apie dugno ir važiuoklės apsaugą, nes gamintojams tiesiog nėra naudinga užtikrinti ilgalaikį atsparumą korozijai.

Klimato sąlygos ir kelio danga

Ne tik gamybos pokyčiai, bet ir aplinkos sąlygos daro įtaką naujų automobilių korozijai. Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių žiemos metu keliai barstomi druskomis, kurios itin greitai ardo metalą. Anksčiau pagaminti automobiliai su storesniu dažų sluoksniu ir geresne apsauga ilgiau atlaikydavo šį poveikį, tačiau šiandieniniai modeliai su plonesnėmis dangomis greičiau pažeidžiami.

Be to, naujesni automobiliai dažnai gaminami su pažangesnėmis aerodinaminėmis savybėmis, kurios, nors ir gerina degalų efektyvumą, gali sukelti nepageidaujamą poveikį – drėgmės kaupimąsi tam tikrose vietose. Tai reiškia, kad kai kurios automobilio dalys tampa „vandens spąstais“, kuriuose drėgmė ilgiau išlieka ir skatina rūdžių formavimąsi.

Kaip apsaugoti naują automobilį nuo korozijos?

Nors naujų automobilių apsauga nuo rūdžių nėra tokia efektyvi kaip anksčiau, yra būdų, kaip galima prailginti transporto priemonės tarnavimo laiką. Vienas iš svarbiausių žingsnių – rūpintis tinkama apsauga nuo korozijos nuo pat pirmųjų eksploatacijos metų.

Vienas efektyviausių sprendimų yra antikorozinė danga automobiliui, kuri apsaugo ne tik dažytus paviršius, bet ir dugną, važiuoklę bei kitus jautrius komponentus. Ji sukuria barjerą tarp metalo ir išorinių veiksnių, tokių kaip drėgmė, druskos ar purvas, taip sulėtindama korozijos procesą.

Be to, svarbu reguliariai plauti automobilį, ypač žiemos metu, kad būtų pašalinti agresyvūs cheminiai junginiai, kurie skatina metalų oksidaciją. Taip pat verta naudoti papildomas apsaugines priemones, tokias kaip vaško danga ar dugno hermetikai, kurie padeda išvengti smulkių pažeidimų, galinčių tapti rūdžių židiniais.

Galų gale, kyla klausimas – ar automobilio gamintojai tikrai daro viską, kad naujos transporto priemonės būtų ilgaamžės, ar vis dėlto vartotojai turi patys imtis papildomų priemonių, kad išsaugotų savo investiciją? Ar vairuotojai gali pasitikėti vien gamyklinėmis apsaugos priemonėmis, ar reikėtų ieškoti būdų, kaip apsaugoti automobilį papildomai?