Interneto forumuose, kaimynų pokalbiuose, šeimos susibūrimuose – visur sklandžia tie patys teiginiai apie saulės elektrines. Vieni jų buvo teisingi prieš dešimt metų, kiti niekada nebuvo. Laikas išsiaiškinti, kas yra tiesa, o kas – įsisenėjęs mitas.
Mitas pirmas: „Lietuvoje per mažai saulės”
Tai turbūt dažniausiai girdimas argumentas. Logika atrodo sveika – esame šiaurėje, dangus dažnai apsiniaukęs, žiemą tamsu. Kaip čia gali veikti saulės energetika?
Realybė kitokia. Lietuva gauna apie 1000-1100 kilovatvalandžių saulės energijos kvadratiniam metrui per metus. Tai maždaug 75-80 procentų to, ką gauna Pietų Vokietija – šalis, kuri yra pasaulinė saulės energetikos lyderė.
Dar įdomiau – šiuolaikiniai moduliai efektyviau veikia vėsesniu oru. Karštą vasaros dieną Ispanijoje modulis praranda 10-15 procentų efektyvumo dėl perkaitimo. Lietuvoje tokia problema beveik neegzistuoja.
Vokietijos šiaurinės žemės – Šlėzvigas-Holšteinas, Meklenburgas – turi panašų klimatą kaip Lietuva. Ten saulės elektrinės ant stogų yra norma, ne išimtis.
Lietuvos 120 tūkstančių gaminančių vartotojų – geriausia statistika. Jei saulės energetika čia neveiktų, žmonės nestatytų.
Mitas antras: „Elektrinė neapsimoka be paramos”
Šis mitas turi grūdą tiesos, bet pasenusios tiesos.
Prieš penkis metus modulių kainos buvo dvigubai didesnės. Elektros kaina – perpus mažesnė. Tada be paramos atsipirkimas siekė 15-18 metų. Šiandien – 8-10 metų. Ilgoka, bet ne neįmanoma.
Parama saulės elektrinei įrengti sutrumpina atsipirkimą iki 5-7 metų. Tai patraukliau, todėl su parama statoma daugiau. Bet tai nereiškia, kad be paramos – beprasmiška.
Verslas, kuris negali gauti gyventojams skirtos paramos, stato saulės elektrines masiškai. Gamyklos, sandėliai, prekybos centrai – visur ant stogų matome modulius. Jie skaičiuoja pelningumą be jokių subsidijų.
Gyventojams be paramos saulės elektrinė tampa ilgalaikiu taupymu, ne greita investicija. Per 25-30 metų veikimo – vis tiek reikšmingai apsimoka.
Mitas trečias: „Moduliai po kelių metų nustoja veikti”
Šis mitas kilo iš ankstyvųjų technologijų problemų. Prieš 15-20 metų kai kurie pigūs moduliai iš tiesų greitai degradavo.
Šiuolaikiniai kokybiški moduliai turi garantuotą minimalų efektyvumą: po 25 metų jie vis dar gamins bent 80-85 procentus pradinės galios. Praktikoje daugelis modulių, įrengtų 1990-aisiais, vis dar veikia.
Saulės elektrinės iki 30 metų garantija – ne rinkodaros triukas, o inžinerinis faktas. Moduliuose nėra judančių dalių, nėra kas nusidėvėtų mechaniškai. Degradacija – lėtas cheminis procesas, kuris per metus „suvalgo” apie 0,5 procento efektyvumo.
Silpniausia grandis – ne moduliai, o inverteris (keitiklis). Jis turi elektroniką, kuri gali sugesti. Geri inverteriai turi 10-15 metų garantiją, per elektrinės gyvenimą gali tekti pakeisti vieną ar du kartus. Tai apie 500-1000 eurų kas 12-15 metų.
Mitas ketvirtas: „Saulės elektrinė kenkia aplinkai”
Argumentas skamba taip: modulių gamyba reikalauja energijos ir chemikalų, transportavimas iš Kinijos – degalų, utilizacija – problematiška. Tai „žalias” melas.
Tyrimai rodo, kad saulės modulis per 1-3 metus pagamina tiek elektros, kiek buvo sunaudota jį pagaminti. Tai vadinama energetinio atsipirkimo laiku. Likę 25-27 metai – grynai „žalia” energija.
Palyginkime: anglies elektrinė niekada „neatsipirks” energetiškai, nes nuolat degina kurą. Dujų elektrinė – analogiškai. Net vėjo elektrinė turi ilgesnį energetinį atsipirkimą nei saulės.
Utilizacija – išspręsta problema. Moduliai yra 95 procentų perdirbami: stiklas, aliuiminis rėmas, silicis, varis. Europos Sąjungoje gamintojai privalo užtikrinti modulių surinkimą ir perdirbimą. Tai įskaičiuota į kainą.
Anglies pėdsakas per visą gyvavimo ciklą – apie 20-50 gramų CO2 kilovatvalandei. Dujų elektrinė – 400-500 gramų. Anglies – 800-1000 gramų. Saulė – švariausias masinis elektros šaltinis, kurį turime.
Mitas penktas: „Elektrinė sugadins stogą”
Šis mitas kyla iš neteisingų montavimo praktikų praeityje ir iš kelių viešai nuskambėjusių incidentų.
Teisingai sumontuota elektrinė stogo negadina. Ji netgi apsaugo stogo dangą po moduliais nuo UV spindulių, lietaus ir temperatūros svyravimų. Ta stogo dalis po moduliais išlieka geresnės būklės nei aplink.
Problemos kyla, kai montuojama netinkamai: per daug gręžiama skylių, netinkamai užsandarinama, naudojamos netinkamos tvirtinimo sistemos. Tai – rangovo kompetencijos klausimas, ne technologijos trūkumas.
Prieš montavimą kompetentingas rangovas įvertins stogo būklę. Jei stogas senas ir greitai reikės keisti – rekomenduos pirmiau suremontuoti stogą, paskui statyti elektrinę. Tai logiška: elektrinę nuimti ir vėl uždėti – papildomos išlaidos.
Moderniose sistemose daug tvirtinimų net negręžia stogo – naudoja specialius spaustukus, klijus ar balastinius rėmus. Plokščiuose stoguose elektrinės dažnai tiesiog stovi ant svorio, nepritvirtintos prie konstrukcijos.
Tarp mitų ir realybės
Yra dalykų, kurie nėra nei mitai, nei entuziastų perdėjimai – tiesiog niuansai.
Žiemą elektrinė generuoja mažai. Tai tiesa. Gruodį-sausį – gal 5-10 procentų metinės generacijos. Vasarą – 40-50 procentų. Taip veikia saulės energetika mūsų platumose.
Stogas turi būti tinkamas. Tai tiesa. Šiaurinė orientacija, stiprus šešėliavimas, per silpna konstrukcija – rimtos kliūtys. Ne kiekvienas namas tinkamas saulės elektrinei.
Biurokratija egzistuoja. ESO leidimai, APVA paraiškos, NT registracija – visa tai užima laiką ir kartais nervus. Situacija gerėja, bet dar nėra ideali.
Kainos skiriasi. Du rangovai gali pasiūlyti tą pačią įrangą su 30 procentų kainos skirtumu. Rinka nelabai skaidri, reikia lyginti.
Kodėl mitai gyvuoja
Mitai apie saulės energetiką – ne atsitiktinumas. Jie naudingi tam tikriems žaidėjams.
Iškastinio kuro pramonė – akivaizdžiai suinteresuota, kad žmonės abejotų atsinaujinančia energija. Milijardai dolerių investuojama į „tyrimus” ir „ekspertus”, kurie sėja abejones.
Žmonės, kurie nusprendė nestatyti – ieško patvirtinimo savo sprendimui. „Vis tiek neapsimoka” – patogu tikėti, kai pats nepasinaudojai galimybe.
Seni straipsniai internete – Google nerūšiuoja informacijos pagal aktualumą. Straipsnis iš 2015-ųjų apie saulės elektrinių trūkumus vis dar rodomas paieškoje, nors technologijos nuo to laiko pasikeitė kardinaliai.
Ką daryti su informacijos chaose
Patikimiausi šaltiniai – oficialūs. APVA, Energetikos ministerija, VERT – jie neturi intereso nei perdėti, nei sumenkinti.
Antras geriausias šaltinis – žmonės, kurie jau turi elektrines. Ne rangovai, ne pardavėjai – tiesiog kaimynai ar pažįstami, kurie gali parodyti savo sąskaitas ir papasakoti realią patirtį.
Trečias – nepriklausomi energetikos analitikai. Jų Lietuvoje nedaug, bet jie yra. Ieškokite nuomonių be pardavimo intereso.
Ir svarbiausia – skaičiuokite patys. Jūsų suvartojimas, jūsų stogas, jūsų kainos. Bendros statistikos gali neatitikti jūsų situacijos.
Ateities perspektyva
Mitai apie saulės energetiką blėsta natūraliai – kai vis daugiau žmonių mato veikiančias elektrines savo akimis, sunkiau tikėti, kad jos „neveikia Lietuvoje”.
Prieš dešimt metų elektromobiliai buvo „neįmanomi” – per brangūs, per trumpas nuotolis, nėra kur krauti. Šiandien jie – kasdienybė. Saulės elektrinės eina tuo pačiu keliu, tik greičiau.
Kas bus po dešimties metų? Moduliai bus dar efektyvesni ir pigesni. Kaupikliai taps standartu, ne prabanga. Elektros tinklai bus pritaikyti decentralizuotai gamybai. Ir mitai, kuriuos šiandien dar girdime, atrodys juokingai.
Kol kas – užtenka kritiškai vertinti tai, ką skaitome ir girdime. Ne viskuo tikėti, bet ir ne visko atmesti. Tiesa – kažkur per vidurį, ir ją galima rasti.