Darbo rinkoje atrankų agentūros yra labai svarbios, nes jos užtikrina galimybes ne tik darbdaviams, bet ir potencialiems darbuotojams. Lietuvoje viskas lygiai taip pat ir reikia suprasti, jog tokią veiklą turi reguliuoti viena ar kita instancija bei teisės aktai, kurie nustato reikalavimus, darbo sąlygas ir šalių atsakomybę. Jeigu tiksliau, tai lietuviškos įdarbinimo agentūros veikia LR įstatymų nustatytais principais, atitinka jų reikalavimus bei vadovaujasi jais atlikdamos kasdienines procedūras. WFDM Ltd įkūrėjas Mantvydas Matthew Narusevičius teigia, jog ir jo įmonė susiduria su panašiais reikalavimais Maltoje. Žinoma, kad tai šiek tiek skiriasi nei Lietuvoje, tačiau principai iš tiesų yra labai panašūs.
Jeigu pasigilinti, tai pirmiausia reikia kalbėti apie esminį LR dokumentą, tai yra darbo kodeksą, nes būtent šis aktas nustato bendrus darbo teisės principus, taikomus tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, įskaitant ir sąlygas, kurios taikomos tiems, kurie yra įdarbinami per įdarbinimo agentūras. Kitas svarbus dokumentas yra įdarbinimo agentūrų įstatymas, kuris reguliuoja tokių įmonių veiklą Lietuvos respublikoje. Jis apibrėžia tokius aspektus, kaip agentūrų įregistravimą, licencijavimą, veiklos sąlygas, atsakomybę, taip pat teikiami kiti pasiūlymai, reglamentuojantys jų veiklą.
Kaip teigia Mantvydas Matthew Narusevičius, įdarbinimo agentūros pirmiausia turi gauti licenciją iš valstybinės darbo inspekcijos (VDI) arba kitos kompetentingos institucijos, kad galėtų teikti savo paslaugas. Tokios įmonės privalo laikytis tam tikrų reikalavimų, įskaitant informacijos teikimą klientams apie teisės aktų pakeitimus, darbuotojų teisių ir pareigų informavimą, taip pat dokumentų tvarkymą ir saugojimą. Teisės aktuose taip pat numatytos ir agentūros atsakomybės normos, susijusios su teisiniu, finansiniu ir kitokiu pobūdžiu atsakomybės už neteisingą ar netinkamą veiklą. Kartais atrodytų elementaru, tačiau yra akivaizdu, jog agentūros privalo užtikrinti darbuotojų teisių saugumą, įskaitant teisę į saugų darbą, darbo sutarčių teisėtumą ir atlyginimų mokėjimą. Svarbu paminėti, jog negalima imti jokio atlygio iš kandidato už priėmimą į poziciją. Tai yra susitarimas tarp potencialaus darbdavio ir įmonės, kuri jiems atlieka šias paslaugas.
Pagrindinė instancija, kuri prižiūri, kad viskas veiktų, kaip yra nustatyta LR įstatymuose yra valstybinė darbo inspekcija arba VDI. Ji yra atsakinga už visų šių procesų stebėjimą ir kontrolę įdarbinimo agentūrų veikloje. Teisinis reguliavimas įdarbinimo agentūrų veikloje Lietuvoje yra svarbus, siekiant užtikrinti sąžiningą, teisėtą ir saugaus pasiūlymo suformavimą tiek darbuotojams, tiek įmonėms, ir saugoti abiejų šalių teises bei priminti jų pareigas.
Įmonės siūlančios tokias paslaugas privalo gauti licenciją arba būti įregistruotos atitinkamoje institucijoje, kad galėtų vykdyti savo veiklą. Visa tai turi būti atliekama vadovaujantis LR įstatymas, kurie nustato tokio pobūdžio veikos sąlygas, įskaitant dokumentų tvarkymą, klientų informavimą ir teisės aktų atitikimą. Visas reguliavimo procesas apibrėžia atsakomybės normas, kylančias dėl teisinių pažeidimų arba netinkamai atliekamos veiklos. Jeigu kalbama apie darbuotojus, tai tokiose agentūrose viskas veikia, kaip ir eilinėje įmonėje, nes jos privalo saugoti darbuotojų teises ir užtikrinti darbuotojų saugumą.
Na ir pabaigai Mantvydas Matthew Narusevičius pabrėžia, jog teisinis reguliavimas įdarbinimo agentūrų veikloje yra svarbus, užtikrinant teisėtą, sąžiningą ir saugų darbo rinkos egzistavimą tiek darbuotojams, tiek ir pačioms įmonėms. Teisinis reguliavimas nustato veiklos sąlygas, atsakomybę, teises ir pareigas, siekiant palaikyti aukščiausią standartą ir garantuoti geriausiai naudojamas praktikas agentūrų veikloje. Tai svarbi priemonė siekiant užtikrinti teisingumą ir stabilumą darbo rinkoje visiems jos dalyviams.
Daugiau apie tai sužinoti galite čia: https://issuu.com/dynamiceventslimited/docs/mbr_issue_94